Jie baikštūs lyg žvėreliai, žvilgsniai prigesinti,
Be nerūpestingumo, kaip kiti.
Mėnulio kitą pusę spėjo jau pažinti...
Kodėl, tėveli, girtas vėl grįžti?
Jie laukia. Trūksta tavo žodžio, tavo rankos,
Brangiausias jų širdelėse esi.
Bet šiandien ašaros akutėse jiems renkas,
Tikrovė ta nevaikiškai baisi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-01-18 19:35:50
net susigraudinau... Taip nuostabiai perteiktas vaikučių skausmas...
Anonimas
Sukurta: 2009-01-15 20:49:49
Ašaros akyse renkasi ne tik vaikučiams, bet ir suaugusiems dėl šitos nelaimės Lietuvoje. Ačiū, Svyruokle, giliai užkabinai.
Anonimas
Sukurta: 2009-01-15 12:47:50
Skaudu, baisu, liūdna, bet būna....
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-15 10:09:22
aš vietoj mėnulio visgi rašyčiau gyvenimo,kažkaip kai apie tai kalbam nebesinori ir tos vienintelės metaforos,o šiaip NEUŽPYK jei lendu ne į savo daržą...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-01-15 09:09:47
Neturim... to pamiršt. Turim kalbėt ir apie tai.