Kalnuos balčiausi angelai,
Kalnuos jie ir juodi, kaip varnas--
Kol dar, viltie, nesušalai,
Teplevėsuos ir žaibo sparnas
Ant tos uolos, kur neseniai
Širdis iš skausmo rožės gėrė,
O jai šypsojosi vienai
Tik šalnoje pragydus svėrė,
Įstrigus toly debesy
Uolingame nuo atminimo
Atodūsio gilaus…Esi
Akmuo akmuo likimo gryno,
Kuris į pėda įsilieja--
Pūga, gyvenimo pūga
Bučiuoja vėją, kraupų vėją,
Pavirtus angelu staiga--
Kalnuos balčiausi angelai,
Kalnuos jie ir juodi, kaip varnas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2009-01-17 17:57:29
gražiai atverta kalnų prasmė
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-01-17 10:51:37
čia ir į aukštį, ir į gelmę...
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-01-15 17:24:01
kalnuose kaip ir gyvenime ...
Anonimas
Sukurta: 2009-01-15 17:19:48
...puiki lyrika...padvelkė kalnų vėjas. Ačiū. Į mėgst.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-14 19:19:40
taip kalnai apgaulingi būna ir balta,ir juoda...Patiko!
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-01-14 18:36:37
Kalnuos raliuoja
Rageliai uli uli jo
O Giedrė -
(Dieve, jai padėk!)
Kasdieną kalnus
Kelia ant delnų...
Ir žydi gėlės
Tenai, kalnuos...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-01-14 17:43:21
įdomu...nesu buvus kalnuos
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-01-14 17:25:53
O,pasiekus kalno viršūnę jauties lyg šalia angelų apsistojus...eilės gražios,banguojančios.
Anonimas
Sukurta: 2009-01-14 17:02:29
Primena truputį S. Nėries eilėraštį, kur eilutės: "Kalnuos laisvi ereliai nardo, / Kalnuos ir mes abu - / Vai, kas kartos tau mano vardą, / Kada kalnų nebus ?"
Anonimas
Sukurta: 2009-01-14 13:52:35
Taip Giedre, kalnuose galima net pačiam pabūti angelu, gerai perteikta kalnų dvasia. Dėkui.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-01-14 12:09:18
...Širdis iš skausmo rožės gėrė...
...Kalnuos balčiausi angelai,
Kalnuos jie ir juodi, kaip varnas... Žodžiai, plaukiantys iš širdies, pataiko į širdis. Ir lieka jose.