O mano turtas - išdalinta šypsena,
Ir mano vėjas tai praėjusi diena,
O polėkis mieli žmonių veidai,
Kai atsikėlęs rytą pamatai

O mano dievas - velniškas lietus
Veidmainiškas atokvėpis, daugiau te nenubus
O saulė – tik viena, žiemos speigai
Tada pajusti šilumą lengviau, žinai.

Kai tylią naktį vienišas eini
Į klaidžią dagtį, ką gi rast žadi?
Beribį jausmą žaidžiantį tavy
Nors žodžiais nusakyti negali.