Par ažerų menulis takų mina...
Ataik, pabūk, paki žvaigždelas ais megot.
Paki pelėda ūbaus pre karklyna,
Ataik, pabūk, meginsma nemigų kavot.
Paposakasiu tau kų liepa ošia,
Kai plėšia viesulas minkus lapus,
Kai kiaurai vėjas pra šakas jos košią,
Kai, ragis, tuoj nuo žemes jų nupūs.
A tu paposakak man apie saulį,
Ape papievi sustatytas šiena kuopkelas,
Ape radastam kvepiantį pasaulį,
Ape pasaulį, katro mana dūšia neras.
Ataik, pabūk – jau mėnuo kelių baigia.
Galėsi ait, kai žvaigždes akelas ažmerks.
Man baisiai šiltą tava žodžia raikia,
Kitaip – kaip liepų tų – mani ruduo išvers...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2009-01-20 17:58:08
Nors esu ir žemaitis, bet žaviuosi tikrai aukšto lygio poezija kitom tarmėm. Labai gražiai skamba ir už širdies ima. Šaunuolė! Taip ir pagalvoji: kokia visgi dvasiškai turtinga ta mūsų Lietuva.
Vartotojas (-a): zylala
Sukurta: 2009-01-13 18:25:09
Džiugu, kad kažkam eilėraštukas patiko.
A rašyt meginu tokiu Linkmenų šnektu. Ana, pagal kai kuriuos kalbinykus, perainamu vadinama tarp vilniškių ir uteniškių.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2009-01-13 10:31:37
Atgaiva sielai tokios eilės. Paiimsiu ilgam pas save.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-01-13 07:59:57
Čianai jau ir gimtos Aukštaitijas vejeliu padvelke. Labai šaunu, kad šnekama čia ir dabar, a ne ape buvusį laikų. Takių ailiukų da mūsų konkursi nedaug. Ir da asmeninis klausimas. Katrų vietų tarmį naudojat. Pas mum (pav.) papasakat, a tamstas krašti paposakat. Tai ir kitiem, mysliu, bus įdomu.