Par ažerų menulis takų mina...
Ataik, pabūk, paki žvaigždelas ais megot.
Paki pelėda ūbaus pre karklyna,
Ataik, pabūk, meginsma nemigų kavot.

Paposakasiu tau kų liepa ošia,
Kai plėšia viesulas minkus lapus,
Kai kiaurai vėjas pra šakas jos košią,
Kai, ragis, tuoj nuo žemes jų nupūs.

A tu paposakak man apie saulį,
Ape papievi sustatytas šiena kuopkelas,
Ape radastam kvepiantį pasaulį,
Ape pasaulį, katro mana dūšia neras.

Ataik, pabūk – jau mėnuo kelių baigia.
Galėsi ait, kai žvaigždes akelas ažmerks.
Man baisiai šiltą tava žodžia raikia,
Kitaip – kaip liepų tų – mani ruduo išvers...