Ko Tu ieškojai purvinuos delnuos,
Ko nedavė nei tau, nei man laukimas?
Pavasariu širdy aš vėl godžiuos –
Neužkabins, bet gal ir nepasmerks likimas.

Kol laukei tu pakylant saulės,
Kol bučiavai prabėgančius metus,
Pro šalį slydo lapų sidabrinių saujos,
Ir laikui bėgant išbarstei kelius.

Ką tu mylėjai ir kurį peikei,
Pasauliui kiek atidavei šviesos,
Nepasakysi, bet ir neišeik per greit,
Kol kito mintys tavo vargą ims matuot.

Ko tu ieškojai ir dar ko ieškosi,
Ką dar surinksi ir dar ką mylėsi?
Verčiau gyvenimo pradžių nebeskaičiuoki,
Tik iš klaidų išmokt visa galėsi.