Naiviai...
it per slidų karstą,
mano ašaros,
tekėdamos
... Jo skruostu...
susijungią į
Tylą.
Narsiai...
it Titanikas
dar kartą...
paliekantis uostą,
apglėbiu protą
tvirtai
ir dieną
ir naktį,
...vis dar kvėpuoju...
Gailiai...
it gyvuliškiems
instinktams pasipriešinus,
paleidžiu
... Jo plaukus...
kaip žvėris
paleistų savo mirštantį vaiką.
ir mąstau
ar dar laukt, ar
nelaukti...
Gal delčia
mano gimdą paims,
kaip gabiai paėmė
mano degančią širdį...
nes
...be jo...
aš nesu moteris,
tik žmogus
ir tik Dievas mane
lai tiktai
tebemyli.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2009-01-18 19:04:41
dėkui
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2009-01-18 19:00:53
o man patiko, yra kažkas griebiančio už jausmų...
Anonimas
Sukurta: 2009-01-15 01:08:32
Tyliai širdyj į maldą.
Vartotojas (-a): Eseistas
Sukurta: 2009-01-14 02:39:47
Įdomus stilius :)
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2009-01-12 19:53:00
Vaivorų naktys,
o kam tas tobulmas? beto gal kam nors dar daugiau norėtųsi proveržių, daugiau vulgarumo, daugiau tikrumo. LAiptuotai rašau, kai noriu parodyt kokiu tempu turėtų būti skaitoma, kaip turėtų būti atskiriami žodžiai. man labiau prie/iš širdies blogas negu neblogas (:
Anonimas
Sukurta: 2009-01-12 19:17:18
o. forma visai nieko - sužaista, patrauklu, bet mintys. o kam tiek daugtaškių? ir taip dalinant tekstą laipteliais, kapojant po kelis žodžius, sakinys trūksta, mintis laukia tęsinio iš kitos eilutės. kai kur labai atvirai, net vulgariai kalbama - reiktų suvaldyti, apžaisti tokius proveržius. išgryninus liktų vienas neblogas posmas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-11 10:08:48
...daug išgyvento skausmo...tikrai...