tu išėjai į baltą sniego griūtį išplauti netikrumo
ir pasiausti baltojoj sniego ridulių agonijoj
su kiemo mažiais lipdančiaistvirtovę
o girgždant padams sutartinę šerkšno pavirst valdovu,
pranašu ir magu išbalusioj žiemos pakalnėj
tąsyk toks tikras didelis ir amžinas
lyg kryžius apsnigtas
iš didelės pusnies
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-01-15 22:49:12
nuostabūs komentarai:-))))
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-01-11 09:42:36
žavi gamtos ir sielos paralelė
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-01-10 21:17:28
Na Nuodai visuomet nuostabiai svaigina...
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2009-01-10 20:55:48
išties
kada blakstienas
šerkšnu pavirtę ašaros palies
tikrai ledu sustingt negali žodžiai iš širdies
nei kryžiaus, nei pusnies, tik begaliniai klodai atminties
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-10 19:38:33
...tapybiškas ...gilus...patiko...
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-01-10 19:25:32
Nepaprastas lengvumas apima skaitant kūrinį. Baltas sielos apmazgojimas.