tu išėjai į baltą sniego griūtį išplauti netikrumo
ir pasiausti  baltojoj sniego ridulių agonijoj
su kiemo mažiais lipdančiaistvirtovę  
o girgždant padams sutartinę šerkšno pavirst valdovu,
pranašu ir magu  išbalusioj žiemos pakalnėj
tąsyk toks tikras didelis ir amžinas
lyg kryžius apsnigtas
iš didelės pusnies