a t d a r y k...

Santrauka:
kas žino, – tikėjimas, viltis, meilė... ir dar kas už langų klaidžioja, kai - - -
...nesupyk
gal
nustebk
dar
duris
atdaryk,
kai į langus
žiūriu –
į tavuosius
o, mielas
praeivi,
ne syk –

ir šiandien,
ir rytoj

kryptį
veidrodžių
žaismės
matuos –
vis kitaip

iškraipys

ir išties
pilnaties
langines,
lyg duris
virš kertinio
akmens
pamatuos

a t d a r y k...
st_a_s

2009-01-10 18:16:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-01-11 15:25:08

gražus kvietimas, mielam praeiviui... virš kertinio akmens. (grįžimas į save, man)

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2009-01-10 22:14:12

nepyk, lango neatidarysiu, šalta... :)

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2009-01-10 20:04:55

ir pati žodžio forma tokia...stasiška!

Anonimas

Sukurta: 2009-01-10 19:43:03

gražu. sava.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-01-10 19:35:58

...jaukus kvietimas...šiltai...

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2009-01-10 19:29:14

Švarus minties vyksamas.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2009-01-10 18:44:10

Iš trijų pradžioje norėtų dalykų, galiausiai - vienintelis: Atidaaaaryyyyk!
**************
Jaučiu, kad neužrakintos. Jeigu ką- pats atidaryk.
Juk dėl to ir paliekamos neužrakintos. It užmiršus.
Ar sunku, kai moki? Ir, prašau, neapsimetinėk lyg kažkur taikaisi kaip poetinė išimtis į kitas duris...
------------------
Ne. Čia. ne komentaras.
Tokia nuotaika.
Pabūkim.