Palietus bučiniu iš pragaro gelmių,
Sukurt esybę kaip galingą kančią.
Iš sielos ašarų, kaltai darnių,
Kai ryto rasos drebulį iškenčia.
Palikti liūdesį pilkumo dekore
Lyg įsakytą virpulį kasdienį,
Neišlaikytą mirksnį pūko skridime
Plasnojant sparnui drugio vienadieniui.
O lūpos glosto Judo lietimu,
Ir senka upės, saulės išdžiovintos.
Klastingai skundžias vėtros likimu,
Piktai Dievų iš debesies išgintos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-01-09 16:32:12
Ir kodėl man Jūsų eiliukai patinka? Tokios artimos mintys... Ačiū.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-09 11:42:05
Palietus bučiniu iš pragaro gelmių,
Sukurt esybę kaip galingą kančią.
...nuo pirmos eilutės stipriai pagauna...iki pat pabaigos...platu...labai...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-09 11:25:24
patiko,labai lengvai susiskaitė...