Palietus bučiniu iš pragaro gelmių,
Sukurt esybę kaip galingą kančią.
Iš sielos ašarų, kaltai darnių,
Kai ryto rasos drebulį iškenčia.

Palikti liūdesį pilkumo dekore
Lyg įsakytą virpulį kasdienį,
Neišlaikytą mirksnį pūko skridime
Plasnojant sparnui drugio vienadieniui.

O lūpos glosto Judo lietimu,
Ir senka upės, saulės išdžiovintos.
Klastingai skundžias vėtros likimu,
Piktai Dievų iš debesies išgintos.