Santrauka:
atsisveikinant su viskuo,kas buvo brangiausia
rodos misija jau atlikta,
tik nebėr ką palikti:
trys šakutės, du šaukštai
ir manų lėkštė nepilna.
net ir parašo nėra kur dėt
pasitvirtinant mirtį
po žiupsnelio skaudžių praradimų –
bedugnė tyla.
prisijuokti iš norų
tikėjimo nesubrandinto:
buvo takas ir draugas,
pasiutusiai rašė kreida.
kam reikėjo kas rytą
iš naujo per jėgą pakilti,
jeigu maldos bylojo,
kad misija mano baigta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-01-07 14:44:42
gyvenimo tikrovė, santykis su aplinka, poetinis žvilgsnis, jausmo tikrumas.
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2009-01-07 14:39:02
Pats procesas savaime palieka. Ir plius nereikia rašyti palikimo :) Apskritai darbukas su kaustančia logika :)
Anonimas
Sukurta: 2009-01-07 12:21:40
Šiandien skaitau jau antrą kartą. Dviejose skirtingose vietose. “Pasiutusiai rašė kreida” – įdomius vaizdus gimdo mintyse. Ačiū.