prologui

Santrauka:
atsisveikinant su viskuo,kas buvo brangiausia
rodos misija jau atlikta,
tik nebėr ką palikti:
trys šakutės, du šaukštai
ir manų lėkštė nepilna.
net ir parašo nėra kur dėt
pasitvirtinant mirtį
po žiupsnelio skaudžių praradimų –
bedugnė tyla.
prisijuokti iš norų
tikėjimo nesubrandinto:
buvo takas ir draugas,
pasiutusiai rašė kreida.
kam reikėjo kas rytą
iš naujo per jėgą pakilti,
jeigu maldos bylojo,
kad misija mano baigta.
Nuodai

2009-01-07 10:25:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2009-01-07 14:44:42

gyvenimo tikrovė, santykis su aplinka, poetinis žvilgsnis, jausmo tikrumas.

Vartotojas (-a): O dabar

Sukurta: 2009-01-07 14:39:02

Pats procesas savaime palieka. Ir plius nereikia rašyti palikimo :) Apskritai darbukas su kaustančia logika :)

Anonimas

Sukurta: 2009-01-07 12:21:40

Šiandien skaitau jau antrą kartą. Dviejose skirtingose vietose. “Pasiutusiai rašė kreida” – įdomius vaizdus gimdo mintyse. Ačiū.