prologui
rodos misija jau atlikta,
tik nebėr ką palikti:
trys šakutės, du šaukštai
ir manų lėkštė nepilna.
net ir parašo nėra kur dėt
pasitvirtinant mirtį
po žiupsnelio skaudžių praradimų –
bedugnė tyla.
prisijuokti iš norų
tikėjimo nesubrandinto:
buvo takas ir draugas,
pasiutusiai rašė kreida.
kam reikėjo kas rytą
iš naujo per jėgą pakilti,
jeigu maldos bylojo,
kad misija mano baigta.