Saulė leidžias ant juodo delno,
       Tylūs žvilgsniai
       Susmigę palydas.
       Vaikas buria krante baltą smiltį –
       Miestą ruošiasi Saulei statyti

                       Balto smėlio bokšteliais,
                        Su paukščiais,
                        Kur ėriukas ir vilkas –
                                              Broliai.
                        Ten vienodi – vaikai
                                      Ir suaugę.
                        Pilys debesis gano, Ir,
                        Saulė.

      
       Bangos šlepsi ramybę – bangelės,
      "Tu rytoj pastatysi tą miestą.
       Jau vėlu – saulė jūroj jau", – kalba
       Jam tėvai,
      O jisai toks padykęs –

      "Tai ry-toj! - Jau vėlu,
                  O ne šiandien.
       Reikia šiandien.
       Rytoj – k i t a   Saulė.
       Aš šitai
              noriu miestą statyti!
       Kad  š i t a   nepaliktų pasaulio"
       _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
  
       Saulė leidžias į juodą jūrą
       Jos palydose žvilgsniai
       Suaugę
       Skęsta dieną - kuri
                      Nebegrįžta...
       Tik vaikai,
       Stato miestą
       Saulei.