Aušrų raizginiuose poliarinės kryžkelės,
kur popieriniai lėktuvai žaidžia
pašautus paukščius. Sutemos dūlančios –
naktys skylėtos. Jausmas lyg kristum
į inkvizicijų tamsą. Celės per didelės.
Miestuos vieniši, tyrlaukiuos laimingi
lietūs be perstojo į akis,
kurios seniai nebe veidrodis,
tik stiklas, šnabždantis dykumą. Trapios.
Dūžtančios. Ribos. Neperžengsi. Neįžengsi.
Neišeisi. Stiklo bedugnė, tamsos kalnas.
Regėjimuos malūnai, smėlio upės žvilgsniuos –

užbaik šitą audrą neišbrendama toluma.