O visa taip viena be galo..
Taip vientisa, taip stebuklinga..
Kai sėdam už to paties stalo,
Ir tuo pačiu debesiu sninga
Ir mes – to paties kūno dalys,
To pačio pasaulio likimas,
Nutylam.. ir jau nebegalim
Kalbėti, nes tai tik plakimas
Pasaulio širdies mūsų kūne,
Kai visa kas buvo nuskendo
Į meile alsuojančią jūrą..
Ir jau nebeieškome kranto...
2008 m. sausis 29 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-12-29 19:31:53
...tokio nuostabiai tyro ir gražaus jausmo skrydis ...puikiai...
Anonimas
Sukurta: 2008-12-29 19:00:55
oho. matosi, kad ilg? laik? brandintas. sveikintinas darbas. skambus, gilus, stiprus, nuoširdus. pasiimu :)