Net šviesią nakti pasiklydau miške,
Ten buvo miškas įvairių jausmų,
Net nesimatė debesų...
Nuskridau laimės vėju ir pajutau,
Kad pagaliau skrendu skrendu skrendu...
Nukritau ant žemės vėliau,
Pasijutau negerai, apsivaliau.
Nors dar pagulėsiu mieliau.
Gulėjau, žiūrėjau –
Debesų nesimatė.
Tai buvo skausmas – man įkando gyvatė...
Pajutau, kad krentu,
Krentu, vis leidžiuos žemyn,
Sustot negaliu...
Vėliau aš jaučiau, kad verkiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-12-29 18:53:45
kažkaip atrodo, kad ?ia susipynusi ironija ir nuoširdžiausi jausmai. paplot nor??iau už "Pasijutau negerai, apsivaliau.". ši? eilut? galima suprasti daugiaprasmiškai, kaip ir pat? k?rin?. skaniai sulindo :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-12-29 15:34:13
Malonu skaityt dar vienos krastietes eiles. Rasykim, zarasiskiai, jau vien musu krastas - gyvas ikvepimas
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-12-29 12:41:51
...skausmingas...gilus...ir poetiškas...puiku...
Anonimas
Sukurta: 2008-12-29 00:44:26
sis kurinys pavadintas nesamone kodel?jis labai grazus ir gana idomus,buvo ji idomu skaityt.bravo...