Preliudija romansui

Santrauka:
būdavo...
Kad, būdavo, aušta  ir gergždžiančių vartų garsai,
Degtinė  už ašaras: vėl  įdienojus beprasmis.
Nustebusio lango šešėliai, kai tu sunykai:
Toks svetimas, brendantis tiesiai per niekieno brastą.
Kad, pamenu, vakaras, laužas ant lango keistai
Kartu su diegliais pasivaikšto po glembantį kūną.
Man kartais atrodo, kad tu tik trumpam pamiršai,
Kaip vaškas nuo žvakės varvėjo į taktą:: taip būna.
Nuodai

2008-12-18 17:43:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2008-12-19 23:35:18

GLP
Ne tokiam,kaip tu suvokti-tau švelnus kalb?jimas bus visada atgrasus.

Anonimas

Sukurta: 2008-12-19 23:06:16

wow, geras:) man patiko

Anonimas

Sukurta: 2008-12-19 01:06:21

nelabai, kaimynas teisus - per daug asmeniškas. ir šiaip toks kalb?jimas kažkuo yra atgrasus, nežinau, net kod?l. vat tame kalb?jime kažko n?ra ir viskas.

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2008-12-18 19:34:50

Nelabai ir asmeniškas, ir aiškus gi, paprastutis.HMM

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-12-18 18:27:10

prieššventinis minoras, bet puikūs sąskambiai