Kad, būdavo, aušta  ir gergždžiančių vartų garsai,
Degtinė  už ašaras: vėl  įdienojus beprasmis.
Nustebusio lango šešėliai, kai tu sunykai:
Toks svetimas, brendantis tiesiai per niekieno brastą.
Kad, pamenu, vakaras, laužas ant lango keistai
Kartu su diegliais pasivaikšto po glembantį kūną.
Man kartais atrodo, kad tu tik trumpam pamiršai,
Kaip vaškas nuo žvakės varvėjo į taktą:: taip būna.