Ar reikia daug drąsos užmauti žiedą pirštui?
Kvailys juk niekad nežinos,
Merginos gundančios nesuvilios,
Net kaimietės prie karvės uodegos.

– Prašau, paglostyk man galvytę, – žodžiai tokie švelnūs
Aidėjo kvailio galvoje,
O mergos, tikros stervos,
Be gailesčio apspardė jį purve.