Štai ir vėl tai ateinu, tai išeinu,
Nepastebimai svetimus kūnus vagiu
Lyg pavydi bedvasė būtybė...
Ir baisioj bedugnėj kažką skandinu.

Vėl ta nuobodi daina, kažkur girdėta,
Ar tai aš negražią muziką kuriu?
Tai minorinė, nė kiek nemaloni muzika,
Bet vis tiek nedarniais akordais save kankinu.

Štai ir vėl bandai sulamdyt akordą
Ir nutilusį jį į bedvasę būtybę meti...
Kažkas jau nuskendo bedugnėj seniai,
O tu to nesupranti ir vis dar pyksti...