Nenoriu knaisiotis po dieną vakarykštę:
Išėjo, atsisveikino. Nėra.
Dabar vis tiek – liūdėjo su manim ar krykštė,
Ji buvo mano, buvo man gera.
Žaidžiu su šia diena, tiesiu jai savo ranką,
Atbėgo ji, vos spėjusi nubust.
Priimt visas jos krečiamas išdaigas tenka...
Iš kur žinot – gal rytdienos nebus?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-12-13 20:29:53
Taip, žaismingai ir išmintingai... apie "gryną" tiesą:)), matyt, tokia nuotaika ir reiktų eiti per gyvenimą.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-12-13 20:28:13
taip, kiekviena diena kaip mažas stebuklas
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-12-13 18:30:42
Taigi, branginkim šią ir net kiekvieną jos minutę...