Santrauka:
Skiriu visiems bendraujantiems su manimi šioje svetainėje...
Te tuštumą užpildo Tavo žodžiai,
Širdies švelnumo lyg žiedų pritvinę.
Te sieloj kaupiasi tas žodžio grožis,
Kuriuo bent retkarčiais pasidalinam.
Kiekvienas paukštis turi savo lizdą
Ir mąsto apie ilgai lauktą skrydį,
Kad iš svaiginančios aukštybės dar išvystų
Kaip šypsosi gėlė, kaip aušros žydi.
Ir aš paukščiu virstu svajose savo,
Mintim naujus sparnus užsiauginus.
Kokiu didžiu jausmu širdis alsavo,
Jei atplėšė nuo žemės, argi žino?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-12-12 08:38:35
Pulsuoja širdies švelnumas... žodžio grožis.
Nuoširdžiai vertinančiai ne tik pašaukimą, bet ir sielų bendrumą.
Žaviai lyriškai.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-12-11 18:29:38
skrisk :) tu gali :)
Anonimas
Sukurta: 2008-12-10 15:28:08
/Kokiu didžiu jausmu širdis alsavo,/
... kad tokį kūrinį sukūrė :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-12-09 19:38:49
tai vėl- žodžiai dainai?
Anonimas
Sukurta: 2008-12-09 17:28:36
Egluže, Tu kaip visada šauniai rašai, tu kaip visada jautri...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-12-09 14:41:24
Nuoširdus... pulsuojantis lyriškai.