Šaknyse įsikirtę tiesas
dyla laiko akligatviuos
norų akropoliai
ir
akivaro gelmė tiesia
rankas į kirčiais sulytą
likimo belangę
-
aš surenku vilkdalgius prie
albumo suoliuko, tylim
į blokinę sieną
ir
tamsa atkelia vartelius
per siuvinėto kryželio
žingsnį į nebūtį
-
mes lošiam žaislais už ženklą
likti vaiku karuselėj
kai sunkia dangus net
ir
alksta pažadas
ištirpdyti save
atstume iki namų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-23 00:51:10
..likti vaiku karuseleje...geros mintys,patiko:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-01-12 23:25:40
Jau sakiau :)
...atkelia vartelius
per siuvinėto kryželio
žingsnį...
Vartotojas (-a): MyBrightestDiamond
Sukurta: 2009-01-09 13:25:20
Kaip gražu ;}}
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2008-12-13 22:23:17
Toks jausmas, kad jau skaičiau kažkur...anapus, ne matricoje...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-12-10 13:45:05
įtikinantis noras likti vaiku.
:)
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-12-08 21:53:22
patiko
Anonimas
Sukurta: 2008-12-08 20:57:31
"aš surenku vilkdalgius prie
albumo suoliuko, tylim
į blokinę sieną
ir
tamsa atkelia vartelius
per siuvinėto kryželio
žingsnį į nebūtį"- ši dalis stipriausia...
dėl jungtukų - pritariu Ramunei...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-12-08 09:56:00
Mintis patiko ir perėjimai, ir dauguma įvaizdžių patiko, tačiau, gal būsiu neįsiskaičiusi - rimas kliuvo strofų pačioje pabaigoje, kažkaip nepanoro būti perskaityti:))