Šaknyse įsikirtę tiesas
dyla laiko akligatviuos
norų akropoliai
ir
akivaro gelmė tiesia
rankas į kirčiais sulytą
likimo belangę
-
aš surenku vilkdalgius prie
albumo suoliuko, tylim
į blokinę sieną
ir
tamsa atkelia vartelius
per siuvinėto kryželio
žingsnį į nebūtį
-
mes lošiam žaislais už ženklą
likti vaiku karuselėj
kai sunkia dangus net
ir
alksta pažadas
ištirpdyti save
atstume iki namų.