šią naktį parašysiu laišką žiemai
ant snaigių krištolo raidėm nakties
ir paprašysiu, kad jos akyse spindėtų
pasaulis deimantais vilties
maldausiu, kad kiekvieną širdį
ji rankom šerkšno, krūtine stebuklų
sekundei meilės nors užburtų
ir šypsenos net nepažįstamus sujungtų
nes tik širdim kartu – girliandose žvaigždžių –
už rankų susikibę žmonės tamsą išdabina
ir šiluma delnų – prie židinių laukimo –
ir artimus ir svetimus į šviesą jausmo tik žiemą sugrąžina
teide
2008-12-07 21:50:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-12-07 22:16:40
Dėčiau į kūrybą vaikams:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-12-07 21:57:22
taip , tamsiausia naktis į šviesą grąžina / labai jausminga, tik formą keisčiau/
Anonimas
Sukurta: 2008-12-07 21:56:41
Kam tokie velnioniški tarpai tarp posmų?
Prieš kiekvienas Kalėdas, lyg iš gausybės rago krinta - eilėraščiai, bet visi tokie patys,su tais pačiais motyvais, vienodais vaizdiniais ir t.t...
nieko naujo...