šią naktį parašysiu laišką žiemai
ant snaigių krištolo raidėm nakties
ir paprašysiu, kad jos akyse spindėtų
pasaulis deimantais vilties

maldausiu, kad kiekvieną širdį
ji rankom šerkšno, krūtine stebuklų
sekundei meilės nors užburtų
ir šypsenos net nepažįstamus sujungtų

nes tik širdim kartu – girliandose žvaigždžių –
už rankų susikibę žmonės tamsą išdabina
ir šiluma delnų – prie židinių laukimo –
ir artimus ir svetimus į šviesą jausmo tik žiemą sugrąžina