Santrauka:
Kalėdiniai praradimai...
Vėlyvas sodo beržas pirko
Sudilusias rudens bites.
Juoda žievė ant balto tilto,
Kur avilys suleis stygas.
Šakų malūną pildė sagtys,
Vainiką gervuogių medaus.
Šešėlį vaško suko naktys
Virš spalio lopšio nejaukaus.
Ir dužo lapų karalystė,
Migdolai – aukso upeliu.
Sustingusią nupurtęs bitę
Žaisliniu virto arkliuku.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2008-12-10 01:51:49
Pirma karta perskaiciau - nieko nesupratau. Tada sugrizau i pradzia. Ir skaiciau letai, bandydama isivaizduot... Tada isvydau. Nereikia ieskoti kas slypi tarp zodziu, uztenka skaityt pazodziui:)
zaviuosi..! zinoma, kiekvienas gali interpretuot savaip ir kaip musu liet.mok. sakydavo, kiekvienas is musu i kurini zvelgia pro savita prizme. Bet butent siame Tavo eilerastyje jauciu, kaip zingsnis po zingsnio, zodis po zodzio ir kaip nuosekliai Tu destai savo mintis (man visas sitas eilerastis pasirode kaip mazytis pasakojimas, trapi istorija) T.y.stebuklingas menininko gebijimas savo vizijas isreiksti popieriuje... (tikiuosi suprasi, ka cia prirasiau...jau velu, einu miegot, bet uzklydau i Tavo psl, ir negalejau neparasyt; o jei trumpai drutai - man labai labai patiko:)
Anonimas
Sukurta: 2008-12-07 21:06:50
Rimas - nuobodus...
o pirmasis posmelis - man labiausiai patiko...
Anonimas
Sukurta: 2008-12-07 07:53:53
"Sustingusią nupurtęs bitę
Žaisliniu virto arkliuku."
Mane visada žavi paprastumas.
Sėkmės
Vartotojas (-a): sargyba
Sukurta: 2008-12-06 23:49:39
Paprastas, bet (ir) gražus :)