kaip katinas prieš ugnį šiąnakt tiesias
akių kampučiuos sublizgėję miesto šviesos –
kol prisimerkus pilnatis, tapyta pienu,
per tamsiai mėlynas naktis dangum nurieda
o taurėse prieš židinį lig ryto šoka liepsnos;
aistrą gyvenimui išduoda skruostai brėkštant –
po permatoma oda – tarp labirintų norų pėdsakų
(pro veidrodžius sapnų) įsėlinus aušra vis bando slėptis
saulėj apalpusiais ištroškusiais vidudieniais alėjoj
įkaitusios žolės kvapais apsvaigus degant pievoms
vėl delnus piešia spalvos --- be kurių ničnieko –
veneros kalvose -- baltai pražydus ievoms
teide
2008-12-05 10:11:43
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-12-05 19:24:41
turtingai turiningai--- laukiam kūrybinių perliukų :)
Anonimas
Sukurta: 2008-12-05 17:49:07
"labirintų norų pėdsakų"; "apalpusiais ištroškusiais vidudieniais" - manoma, kad trys tokios pat galūnėlės iš eilės nestilinga...
Yra man ryškiai žybsinčių vietukių.
Švieskit ir toliau. Sėkmės!
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-12-05 12:39:39
Patiko... :)