Santrauka:
senos, apdulkėjusios eilės. perskaičiau išsitraukusi ir privertė susimąstyti. prisiminimai... viskas taip seniai, o kartu ir iškyla vaizdai, kurie buvę lyg vakar. prisiminkime savo draugus, juk artėja Kalėdos. nebijokime vėl pasinerti į prisiminimus, nebijokime pabūti vaikais... skiriu VISIEMS JUMS. tegul tai bus mano kalėdinė dovana. iš širdies... prisiminkite gražiausią savo vaikystės svajonę, gražiausią dieną... ar JUMS negaila vaikystės?
Nesakyk, kad negaila vaikystės,
Nesakyk, kad negaila draugų,
Nors dabar tu visiems ir šypsaisi,
Ir sakai: „Išeinu, išeinu... “
Išeini, bet atgal nebegrįši,
Ir vaikystė negrįš niekada.
Tau dabar jos negaila, bet verksi
Dar skausmingam dienų kelyje.
Išeini, bet atgal nebegrįši,
Nesurasi senųjų draugų.
Ir tada susimąstęs pajusi,
Kad tavoj širdyje taip ilgu...
Nesakyk, kad negaila vaikystės,
Nesakyk, kad negaila draugų.
Praeitis atgalios nesugrįš jau,
Ir daugiau nesijuoksim kartu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2008-12-04 19:16:27
Paskutinis posmas labai artimas. Ačiū :)
Anonimas
Sukurta: 2008-12-04 16:26:02
Ačiū, kad nuskraidinai į vaikystę, kad būčiau muzikali užtraukčiau, AČIŪ.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-12-04 12:03:33
Pasiūlysiu tokiems autoriams, kuriems pats laikas apie tai dainuot. Oi, nesiūlysiu. Jie... patys turi susirast.
Anonimas
Sukurta: 2008-12-04 11:56:23
Mano nuomone, tai yra nuostabus kūrinys. Kai kuriems primena vaikystę. O kas dar vaikas, tai gal vaikas susimąsto, kad vaikystė būna tik kartą gyvenime, ir reikia stengtis vaikystėj nuveikti kuo daugiau. Nuostabu.