Nesakyk, kad negaila vaikystės,
Nesakyk, kad negaila draugų,
Nors dabar tu visiems ir šypsaisi,
Ir sakai: „Išeinu, išeinu... “

Išeini, bet atgal nebegrįši,
Ir vaikystė negrįš niekada.
Tau dabar jos negaila, bet verksi
Dar skausmingam dienų kelyje.

Išeini, bet atgal nebegrįši,
Nesurasi senųjų draugų.
Ir tada susimąstęs pajusi,
Kad tavoj širdyje taip ilgu...

Nesakyk, kad negaila vaikystės,
Nesakyk, kad negaila draugų.
Praeitis atgalios nesugrįš jau,
Ir daugiau nesijuoksim kartu...