Santrauka:
Ką išmokom iš motinos suprantame pačios tapusios mamomis arba močiutėmis...
Atverk, paliesk mamyte, mano širdį,
Atverk, Tu ją švelnia ranka many...
Sudėk, į ją Tu savo meilę tyrą.
Sudėk, į ją ir tylią, karštą maldą.
Atverk mamyte, mano sielą trapią.
Palik many Tu, meilę ir svajonę,
Vaikystės ašaras ir skambų juoką.
Tik skausmo ašaras mamyt, išnešk
Bučiuok širdelę vargo išvagotą,
Raukšlėtą veidą, ašaras sūrias.
Dainelę tylią, maldą negirdėtą
Įpinki mama, į visas svajas.
Palik ant stalo ruginės duonos riekę,
Palik kryželį, žvakę ir gėles.
Palik, man savo gilų skausmą
Paliki juodas, žilstančias kasas.
Paliesk, mamyt, Tu mano šaltą širdį,
Kai verkia vienišoj nakty viena.
Kai tyliai miško medžiai snaudžia,
Pamiške parbėki mama su malda...
Ir bėgsime tolyn šilta svajonių pieva,
Margais drugeliais skrisime kartu.
Ir bus miela, malonu ir gera,
Skrajoti ten, kur svajos tik širdy gyvens.
Paliesk, atverk, skaityk ir užrakinki
Mintis savas ir mano dar maldas.
Paliki tik miela mamyte, viltį -
Kad žemėj laimė Tavo dar ilgai rusens
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2008-12-06 20:09:41
Tema- klasika. Forma, gana įdomi. Tie prašymai, man regis tokie, kuriuos išsakytų vaikas prieš mamos mirtį. Bet tai gražu. Ir man labai patiko.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-12-04 08:10:29
Labai jaukiai išdėstyta sena, bet nesenstanti tema. Tačiau tekstas su spąstais muzikos kūrėjui. 4 posmo pirmieji žodžiai klausytoją varys iš proto, o paskutinių posmo eilučių skiemenų skaičius svyruoja nuo devynių iki dvylikos. Čia išprotės muzikos autorius. Atleiskit, kad taip techniškai šneku, bet gaila muzikos autorių.