Atverk, paliesk mamyte, mano širdį,
Atverk, Tu ją švelnia ranka many...
Sudėk, į ją Tu savo meilę tyrą.
Sudėk, į ją  ir  tylią, karštą maldą.

Atverk mamyte, mano sielą trapią.
Palik  many Tu, meilę ir svajonę,
Vaikystės ašaras ir skambų juoką.
Tik skausmo ašaras mamyt, išnešk

Bučiuok  širdelę  vargo išvagotą,
Raukšlėtą veidą, ašaras sūrias.
Dainelę tylią, maldą negirdėtą
Įpinki mama, į visas  svajas.

Palik ant stalo ruginės  duonos riekę,
Palik kryželį, žvakę ir gėles.
Palik, man  savo gilų skausmą
Paliki juodas, žilstančias kasas.

Paliesk, mamyt, Tu mano šaltą širdį,
Kai verkia vienišoj nakty  viena.
Kai tyliai miško medžiai snaudžia,
Pamiške parbėki mama  su malda...

Ir bėgsime tolyn  šilta svajonių pieva,
Margais drugeliais skrisime kartu.
Ir bus miela, malonu ir gera,
Skrajoti ten, kur svajos tik širdy gyvens.

Paliesk, atverk, skaityk ir užrakinki
Mintis savas ir mano dar maldas.
Paliki tik miela mamyte, viltį -
Kad žemėj laimė Tavo dar ilgai rusens