Santrauka:
Skiriu patiems mažiausiems. Tebūnie tai vasaros priminimas...
Vakaras lyg vienišas drugys
Ant peties nutūpęs smalsiai žvalgos.
Kaip gi tu dabar jauties,
Kai pavargo visos dienos spalvos?
Ką gi tu dabar matai,
Kai paliko saulės tik kraštelis?
Pažiūrėk, vaikeli, kaip aukštai
Į viršūnę nutūpė paukštelis!
Tas mažylis ligi sutemų
Užvakar ir vakar čia čiulbėjo...
Ieško vakaras baltų pėdų
Kol naktis rugpjūčio neatėjo.
Paklausyk, vaikeli, kaip skambiai
Savo trelę užsimerkęs gieda! –
Atsiliepia aidas ties rugiais,
Į gubas surėmęs aukso pėdus.
Šiltas vėjo gūsis palengva
Užliūliuoja medžių karaliją.
Atsiritusi nakties banga
Skleidžia juodą lyg anglis leliją.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-12-04 21:58:46
lyriškas kalbėjimas.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-12-04 17:42:08
beveik sklandus.
Beveik...
Anonimas
Sukurta: 2008-12-03 14:03:30
Taip Eglute, švelni Tavo kūryba, neužgauli, visada gera ją skaityti, lyg rami upės tėkmė.
Anonimas
Sukurta: 2008-12-03 09:13:56
Labutis eglute7. Gražiai rimuoji, malonu skaityti.
Anonimas
Sukurta: 2008-12-02 19:35:58
Pritariu, tikrai tinka vaikams.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-12-02 19:24:41
Nesutinku dėl monotonijos, nes vaikams reikia gražaus liūliuojančio ritmo,be to vaizdingas, gražios metaforos. labai geras vaikams.
Anonimas
Sukurta: 2008-12-02 18:30:31
"Atsiritusi nakties banga
Skleidžia juodą lyg anglis leliją"- puiku...
vaikams(jei patiems mažiausiems) - nebent prieš miegą tokį skaityt...nes labai monotoniškas darbas..
bet švelnus...