Vakaras lyg vienišas drugys
Ant peties nutūpęs smalsiai žvalgos.
Kaip gi tu dabar jauties,
Kai pavargo visos dienos spalvos?

Ką gi tu dabar matai,
Kai paliko saulės tik kraštelis?
Pažiūrėk, vaikeli, kaip aukštai
Į viršūnę nutūpė paukštelis!

Tas mažylis ligi sutemų
Užvakar ir vakar čia čiulbėjo...
Ieško vakaras baltų pėdų
Kol naktis rugpjūčio neatėjo.

Paklausyk, vaikeli, kaip skambiai
Savo trelę užsimerkęs gieda! –
Atsiliepia aidas ties rugiais,
Į gubas surėmęs aukso pėdus.

Šiltas vėjo gūsis palengva
Užliūliuoja medžių karaliją.
Atsiritusi nakties banga
Skleidžia juodą lyg anglis leliją.