Kadais ant smilgos
             žemuoges aš vėriau.
Dabar –
            veriu dangaus ryškias žvaigždes.
Kiek daug jų ten
            ant Paukščių Tako žėri. –
Visų nei nesurinkt,
            nei nesuvert.

Kadais...
            O buvo tai prieš daugel metų.
Saldumo žemuogių –
            neužmiršau.
Jos išbyrėjo,
             benešant ant tako.
Dabar –
             tiktai padėk surinkt,
                                          prašau...