Kadais ir dabar
Kadais ant smilgos
žemuoges aš vėriau.
Dabar –
veriu dangaus ryškias žvaigždes.
Kiek daug jų ten
ant Paukščių Tako žėri. –
Visų nei nesurinkt,
nei nesuvert.
Kadais...
O buvo tai prieš daugel metų.
Saldumo žemuogių –
neužmiršau.
Jos išbyrėjo,
benešant ant tako.
Dabar –
tiktai padėk surinkt,
prašau...