Aš akmeniu guliu ant tavo kelio,
O jį nei peržengti gali anei apeit.
Dėl to nei skauda širdį tau, nei gelia,
Juokaudama tu pasilikti man liepei.
Guliu apsamanojęs. Lietūs merkia
Ir audros šėlsta, blykčioja žaibai.
Dangus pakibęs virš manęs taip verkia,
Kad net akmuo graudinasi labai.
Skilau pusiau - tikriausiai nuo perkūno
Ir palikau lyg perskeltas dangus.
O gruodas drasko nugarą man, kūną -
Gal ne akmuo aš, gal esu žmogus?
Jeigu akmuo - tai liksiu dar ir lauksiu,
Šalia manęs tik žvyrkelis kliedės.
O jei žmogus - aš tyliai pasitrauksiu
Nuo tavo kelio, nors labai skaudės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2008-11-29 20:54:34
patiko!
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-11-29 19:12:11
Ačiū visiems
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-11-29 19:09:47
Neblogai neblogai:)
Anonimas
Sukurta: 2008-11-29 15:37:26
Geras jausmingas tekstas, gerai skaitosi, jautru.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-11-29 11:30:04
Paskutinį posmą /kaip apibendrinimą/ galimą ir į priedainį įdėt.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-11-29 10:43:30
Puikus tekstas...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-11-29 09:55:25
Puikus tekstas,Svyruokle.
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2008-11-29 09:16:16
jausminga daina...