prisirpus vyšnioms, lietuje nuplauk man nugarą;
kai vardo neturiu raizgynuos atminties išėjus,
sprogdinant tiltus vėl anapus gėrio,
netekusi malonės, basa per baimę priartėju;
išnykus nelygumams, įsipainiok susitaršiusiuos plaukuos;
tarp miegančių kačių, kitur vis esančių,
paklystant posūkiuos užkimusios tylos,
sulaužyk užkeikimą lūpų, chrizantemom degančių;
pradingus pėdsakams, sugriauk laužavietes ant odos;
kai priebėgoj dygliuotų gervuogių aguonos žydi,
įsiplieskiant užuodžiamai silpnybei,
kad atpažinčiau, skruostus anglimi vėl įsibrėžk
teide
2008-11-27 10:40:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-12-01 08:57:40
vien dėl tu gervuogių užbėgau ---
nusibrūžinau sielą,
paiimu , nešuosi
nykstu....:)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-11-27 16:44:00
Turi Autorė savo braižą, turi:)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-11-27 15:06:27
Turbūt geriausias autorės darbas, kurį esu skaitęs. Tikra moteriška lyrika:)