Kai krenta dulkės
Ant keisčiausių paviršių,
Veidrodis rodo,
Ko akys negali matyt.
Veidas ramus – tarsi miręs,
Pasaulį jis mato
Kitaip nei nušvitęs.
Gyventi vieniems –
Čia kaip rojus.
Kitiems labiau heroinas.
Ir vėl gaudo drakoną
Kūdikio veidas apmiręs.
Kaskart, kai kūdikis
Mamą palieka,
Kaskart, kai pijokas
Apkvaitęs gatve šmirinėja,
Kaskart, kai drakonas
Dūmu telieka,
Veidas apmiręs čia
Pradeda dieną.