Aš matau žvaigždes,
Kurios žiūri į tuos,
Kurie kelia stiklines –
Su baltu sniegu – pienu.
Gėlės nuvysta...
Pienas sugyžta...
Baseinas greit atsibosta.
Tik kraujas
Ir jūra kaskart bežiūrint kitokia.
Skaniausias pienas
Man buvo pavasary.
Kada šalpusnių jūra
Tyvuliavo po langais.
Kada žvaigždės nepriminė
Pievose vėl įsikūrusių gėlių.
Kuomet pienas nebuvo lyg sniegas.
Kažkas žiūri
Į dangų ir mato žvaigždes,
Gėles, kurios kažkur toli
Juk irgi nuvysta.
O aš matau jūrą.
Neramią kaip kraujas
Tik šįsyk iš pieno,
Kuris labiausiai gaivino,
Kuomet sniegas iškrito
Balandy...