Mums

Tuštybių rūke tyla prikalbėta nurimsta,
Vis garsiau girdėtas duslus šnabždesys:
„Nemunais į laisvę...Nemunais..“ priartėjęs ištirpsta.
Vanduo lyg maldą nešasi žodį tūkstantį kartų,
Aidintis varpo dūžis ilgesingai nuskambantis
Primena daug daugiau, nei prabilęs rūkas ištartų...
nesuprasi

2008-11-25 17:47:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-11-26 12:42:53

paskutinė eilutė manau buvo prasmingiausia. žodžiai neprastai limpa vienas su kitu.