Tu eik
skubėk į šiltą sapną
surasi ten mane
ten aš tave bučiuosiu
kol diena pavirs į naktį
ir švelnumu vainiką
iš žvaigždžių nupinsiu
nes noriu jausti tave
savo glėbyje
tu eiki ten
kur grožis matos
o meilė ji, visur
apsidairyk aplink
tegul tau mano žodžiai
neša meilės pasaką
tu juos tiktai priimk
savo delnais
šiltais lyg duonos kepalas
aš glamonėsiu tave
vidury nakties
jie dideli
ir ilgesys iš jų matos
priimki juos
ir neapvilk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2010-09-11 17:06:27
Paprasta ir nuoširdu.
Vartotojas (-a): mažius
Sukurta: 2008-11-25 14:28:29
siltas geras eiliukas. man patiko.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-25 13:39:41
Belieka tik palinkėti, kad sapnas vis dėlto sapnas.
Manau, įsižiūrėjus į Nemuną, poezijios atrastumei daugiau.
Sveikinam, atvykusį.
Kaip suprantu, čia pirmas eilėrašis.
O katythe reikia įsiklausyti.
Ir aš pribijau.
Anonimas
Sukurta: 2008-11-25 12:41:53
duonos kepalai prajuokino. šiaip skyrybą būtų geriau sudėlioti, nes labai paprastai reiškiamos mintys, kableliai jokių kitų prasmių neužgoš, tuo labiau, kad tas vienas pamestas toks vienišas atrodo :)