Atodrėkis

Temsta dangų
                    ir baltos žuvėdros link pajūrio draikosi vėjy
Šakos juodos rimtyj
                              ir dar likę nuogi kur ne kur obuoliai
Sniego pusnys supliuško paleidę purumą galulaukėj lapkričio –
                                                                              bunda
Lyg žiema atlydyj
                          pajuodavusiais laiką senų trobesių kaminais

Žliugsi šlepsi per slenkstį šaligatviais gatvių šviestuvai
                                                                           į gruodį
„Šiemet prikrėtė sniego anksti – ar Kalėdoms paduos?..
Susirūpino senis apžlibęs – nors jam jau vienodai
Ar sangvinas sniege
                            ar aušra naktyje
                                                   ar pražydęs dangus lietumi
kvinta

2008-11-25 01:01:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2008-11-25 05:28:19

Patiko.
Platus, turtingas, panoraminis piešinys.
Gyvas. Šiltas. Nors žiemoje...
Na, o dėl to senio... tai kaip čia pasakius? Sakyčiau, juos neblogai pažįstų, nes Toks Tokį... Kap ten- pažįsta, žino, supranta, ar panašiai.

"nors jam jau vienodai
Ar sangvinas sniege
ar aušra naktyje
ar pražydęs dangus lietumi
------------
Betgi būna, o kvinta,
kai seniai eilėraščius rašo,
Nori mylėti
Ir šypsosi tylūs komentare...