Santrauka:
senokai velnių negavęs. Manau – susilauksiu
Jei turėčiau moterį,
Eičiau dulkint kilimų,
O jei motorolerį –
Kirsčiau raudoną sankryžą.
Agresija nuo šnapso.
Narkotikai – paguoda.
Išgėriau kartą vapsvą.
Ištinau tarsi nėštumas.
Oi mama, mamyte, vėl vaikutis girtas.
Apgailėtina.
O pasaulis vis vien nuostabus –
Žmonės kenčia ir žudos iš meilės.
Tai dievų ir lakūnų dangus.
Iš jų rankų ant mūs krinta žvaigždės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-11-24 18:39:00
Išgėriau kartą vapsvą... Gyvą??? :)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-11-24 18:27:20
paskutinės eilutės labai patiks lakūnams, jie kaip dievai - turi dangų... :)
Anonimas
Sukurta: 2008-11-24 01:11:28
Išsišiepiau iki ausų, gerai, kad jas turiu, o tai aplink galvą šypsočiaus dėl tų kilimų :D man patiko, na gal tik išskyrus tą paskutinę eilutę, bet tai jau subjektyvi nuomonė :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-24 00:29:26
Na, matyt, nereikia užmiršti, kad eilėraštis priskiriamas satyrai...
Bet sutinku su Barabo nuomone pridėdamas, kad lėkšumo ir satyra kratosi. Čia jo yra.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-11-24 00:12:38
sankrįžą turbūt turėtų būti sankryžą?
Šiaip jau priminė vieną rusišką dainą. Šį kartą nelabai nelabai. Toks isteriškas ir lėkštokas.