Vis Dublinas ir Dublinas šiandienai,
O aš jau spėjau pasiilgt Maskvos.
Pasivaikščiot Kijeve vėl noriu vienas
Ir Varšuvoj – kai ima snigt.
Nematęs Londono (tik jo šviesas), Berlyno,
Bandau iš atminties ištraukti Prahą.
Dar peržengt tiltus naktį helovyno,
Darkart pagirti čekų alų.
Kur tik miegot neteko – dieve mano,
Kiek nuostabiausių miestų akys matė.
Limito amžius dar nepaskaičiavo...
Dėkoju tiems, kurie juos man pastatė.
Kasdieną noriu grįžti į kiekvieną miestą.
Ir jei labai norėsiu – tai suspėsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2008-11-22 22:02:11
gražios eilės, bet kodėl nori vaikščioti vienas?:))
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-11-22 20:27:18
Manau, kad suspėsite... Sėkmės.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-22 18:50:30
Man irgi kaip Barabui,
Bet ir visas eilėraštis patiko.
Jis man lengvas, geras, suprantams, manimi tikintis.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-11-22 18:21:11
Dienoraštį priminė.
Labiausiai patiko ši vieta:
Dėkoju tiems, kurie juos man pastatė.