... ... ...
Tėviškės žeme sunki,
Žeme, žemele manoji,
Sodai sužydi - verki,
Mūs takelius vis sapnuoji...
Tu nebuvai man gera,
Tu nebuvai gailestinga--
Augo ir mirė giria
Džiaugsmo... koralai sustingę
Ant mėnesienos šakų,
Ant gintarinių pašvaisčių--
Tyliai, taip tyliai verkiu,
Tarsi išnykusių aisčių
Dūsautų sužeisto vėjo
Šešėlis smiltynuos baltuos--
Kur tavo sodai išėjo,
Tėviške mano? Raudos
Jau ir dangaus apsiniaukę
Skardžių žaizdoti šlaitai--
Niekas manęs čia nelaukia--
Kraujo skeveldra virtai,
Tėviškės žeme sunki,
Žeme, žemele manoji...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-11-22 14:10:30
Raudulingas ilgesys, veriantis sielvartas, kai lieka tik prisiminimai. Širdingos eilės natūraliai paliečia ir savus prisiminimus... Ačiū.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-11-22 08:21:33
toks skausmingas ir iki paširdžių nuoširdus- nostalgiškas atvirumas žeidžia.Gražiai sueiliuota ,todėl sklandu.Kaip beviltiškas ir trapus atodūsis....
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-21 18:05:12
Galvojau, kad paklydai kalnuose...
O pasirodo kelionei prireikė savaitės, kad pagaliau - sugrįžtum...
Ėė, Giedre, manau, kad ir žemelei skauda... Net labai. Galbūt jos skausmas Tavyje ir kuria tokią mūzą!
(Kraujo skeveldra virtai)
Anonimas
Sukurta: 2008-11-21 17:42:14
Dėkui už šį posmą , Tėviškė su visa kas mums duota , dangumi , saule , mėnesiena...