"Ligi mirties..." - abudu jie kartojo,
Kai keitėsi bažnyčioje žiedais.
Tiktai lemtis piktai nusikvatojo
Šviesiausiąją akimirką kadais.
Ar jautė, ar galėjo jie žinoti,
Kad greit šeimos ramybė, laimė žus?
Dažnokai taurę ėmė jis kilnoti
Ir gėrė kipšo siūlomus lašus.
Kiek verkdavo, kiek prašė, kiek maldavo,
Bet buvo jau mesta tamsi korta.
Po smurtu slėpė jis silpnumą savo
Ir tvirtino, kad ji viskuo kalta.
Bet vieną kartą ji nebeišlaikė
Ir atgulė visiems laikams kape.
Jis rankom drebančiom kepurę maigė...
Suskambo dūžtanti taurė kampe.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-01-18 20:36:34
tikroviškai, taikliai.
Anonimas
Sukurta: 2008-11-21 15:41:20
Tikra
Anonimas
Sukurta: 2008-11-21 12:25:17
Liūdna ir skambu, bet , bet gyvename ir tiek....
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-11-21 11:36:24
Labai skaudi, gyvenimiška istorija... bet su viltimi...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-11-21 09:06:15
nuskambėjo su muzika, liūdna, bet...toks gyvenimas
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2008-11-21 08:55:02
Skaudi realybė. Su gera muzika galima būtų pateikt įtaigų kūrinį.