ji slepia rankinėje pašaipą
lūpdažio kryžių ant veidrodžio
nuneša seno ir naujo bylojimo
tomą odiniais viršeliais
nuo stalo su taurėmis
ir atsigręžusi mato
jūrinis saris
ant katino leidžiasi
daug lėčiau nei
jis to norėtų nei ji
lėtai atidaro komodą
šilkinis kaspinas tįsta
per ranką ir
aplink kaklą
įgeldamas
mato jis
taurė nesvari palubėj
ir vynas sutingęs
žymės nepalikdamas
liejasi
ji valo veidrodį
liežuviu
lūpdažio kryžiaus dėmė
ant kaklo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-02-22 10:32:52
eilėraštis slysta ir vingiuoja tarsi šilkinis kaspinas... taip ir norisi, kad jis vis vingiuotų ir nesibaigtų...:), superinis :)
Vartotojas (-a): Erelis
Sukurta: 2008-11-27 21:37:32
daugialuzis, super...)(
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-11-21 13:36:56
Geliantis, nors ir šilku...
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-11-21 12:36:24
Pajutau, suvokiau, pasilikau.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-11-21 10:55:37
..šilkinis kaspinas gelia..
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-11-20 22:51:05
slėpingai giluminis, dvasinis kalbėjimas... kur tas kelias, kame ta Tiesa? Beveik, kaip ir "einu, bet nežinau į kur nueisiu. ir gyvenu, bet ....." toliau ir toliau. Gražūs persipynimai, artimas minčių rezginys. Štai tokias, ko gero, emocijas iššaukė Taviškis darbas:))) nežinau, ar pataikiau, bet juk ne tai svarbu - svarbu, kad mintys rutuliuojasi, o vaizdiniai - verčia žvelgti gylin. Pavadinimas - kelia dar kitokius pamąstymus, pasiliksiu juos sau:)))